Naujienos

Išeitinės išmokos: kada ir kiek mokėti? Įsigaliojęs darbo kodeksas aiškiai numatė atvejus ir sumų dydžius, kurias darbdavys privalo sumokėti darbuotojui nutrūkus darbo santykiams. Pagal galiojantį darbo kodeksą sutarčių nutraukimo atvejai ir priklausanti išmokos suma darbuotojui:
1. nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu išeitinė išmoka darbuotojui nėra privaloma;
2. nutraukus darbo sutartį darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių išeitinė išmoka darbuotojui nėra privaloma;
3. nutraukus darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką;
4. nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Taip pat darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje, jei darbuotojas, atleistas iš einamų pareigų darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, per tris mėnesius su tuo pačiu darbdaviu nesudaro naujos darbo sutarties. Šios išmokos mokamos visiems darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartis, išskyrus iš biudžetinių įstaigų ir Centrinio banko atleistus asmenims. Ilgalaikio darbo išmokos mokamos nepriklausoma nuo to, ar žmogus gauna kitų išmokų. Išmokų dydžiai:
išdirbus nuo 5 iki 10 metų – vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išmoka;
išdirbus nuo 10 iki 20 metų – dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka;
išdirbus daugiau nei 20 metų – trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka.
Ilgalaikio darbo išmokos skiriamos ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams po atleidimo iš darbo ir mokamos už praėjusį mėnesį. Išmokos darbuotojui reikės kreiptis pačiam, pateikiant prašymą teritoriniam „Sodros“ skyriui ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos;
5. nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės išeitinė išmoka darbuotojui nėra privaloma;
6. nutraukus darbo sutartį darbdavio valia darbdavys privalo sumokėti darbuotojui ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką;
7. nutraukus darbo sutartį nesant darbo sutarties šalių valios darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka šiais atvejai:
a) kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra
b) į darbą grąžinus darbuotoją, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas
c) kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą
8. nutraukus darbo sutartį darbdavio bankroto atveju darbuotoji išmokama dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jo darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (jei tenkinama DK 62 str. 2 dalies sąlyga);
9. atleidžiant grupę darbuotojų išeitinės išmokos dydis turi būti nustatomas konsultuojantis su darbo taryba, kai jos nėra, – profesine sąjunga;
10. nutrūkus darbo santykiams pasibaigus terminuotai sutarčiai - jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį tęsiasi ilgiau kaip dvejus metus, darbo sutarčiai pasibaigus suėjus terminui, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka;
11. Darbo sutarčiai su juridinio asmens vadovu pasibaigus atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka: jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai.

Išeitinės išmokos apskaičiavimas
Mėnesio Vidutinis darbo užmokestis, išmokant išeitinę kompensaciją, apskaičiuojamas dauginant vidutinį darbo dienos užmokestį iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką).

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas
* Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius, jo vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vidutinis valandinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką. Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, vidutinis darbo užmokestis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje arba darbo teisės normose nustatytų darbo užmokesčio dydžių, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu.
* Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Apskaičiuojant vidutinį valandinį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas žemiau, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus:
1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga);
2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
3) priedai už įgytą kvalifikaciją;
4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį. Šios premijos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant ketvirtadalį bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis).
Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais – į apskaičiavimus įskaitomas didesnis apmokėjimas už darbą.

Metinis vidutinis darbo dienų skaičius
Metinį vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių kasmet tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2018 metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 20,9 darbo dienos, o esant šešių darbo dienų savaitei – 25,3 darbo dienos.
Darbo valandų skaičius patvirtintas toks: esant penkių darbo dienų savaitei nustatomos 166,8 darbo valandos, esant šešių darbo dienų savaitei – 167,2 darbo valandos.

Pavyzdžiui. Darbuotojas įmonėje dirbo 4 metus pagal standartinį 5 dienų darbo savaitės grafiką. Pagal darbo santykių nutraukimo rūšį jam priklauso 2 mėnesių vidutinio dydžio darbo užmokesčio išmoka. Jo 3 paskutinių įmonėje dirbtų mėnesių pajamos ir faktiškai dirtas laikas sudarė: 4562 eurų (neatskaičius darbuotojo mokesčių) ir faktiškai dirbta 60 dienų (479 valandų)

Vidutinis dienos darbuotojo darbo užmokestis bus 4562/60 = 76,03 eurų
Ministerijos patvirtintas 2018 metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius esant penkių darbo dienų savaitei yra 20,9 darbo dienos
Išeitinė išmoka: 76,03 x 20,9 x 2 mėnesiai = 3178,20 eurų.

BSS Atlyginimai ir personalas sistemoje išeitinė išmoka apskaičiuojama automatiškai, todėl rankiniu būdu skaičiuoti išeitinės išmokos mūsų klientams nereikia. 

Pasidalinkite