Suminė darbo laiko apskaita
Darbuotojui gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, t. y. tokia darbo laiko apskaita, kai darbo laikas apskaičiuojamas per ilgesnį negu savaitė kalendorinį laikotarpį (pvz., mėnesį, ketvirtį, per keturis mėnesius, o kai kuriais teisės aktų nustatytais atvejais – per metus). Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, savaitės darbo trukmė neturi viršyti 48 valandų per savaitę, o darbo dienos (pamainos) trukmė – 12 valandų per darbo dieną (pamainą). Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 149 straipsnis:
- Įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (Kodekso 19 straipsnis) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.
- Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, privalo būti garantuota šio Kodekso nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą (Kodekso 195 straipsnio 1 dalis).
Suminės darbo laiko apskaitos pranašumas įmonėms ir yra tas, kad galima organizuoti darbuotojo darbą skirtingą valandų skaičių per dieną, skirtingą dienų skaičių per savaitę, netgi vieną ar kelis mėnesius leisti dirbti ilgiau nei normali darbo laiko trukmė (t. y. po 48 val. per savaitę), tačiau kitą to paties apskaitinio laikotarpio mėnesį turi būti nustatyta mažiau darbo valandų. Taikant šią darbo laiko apskaitos būdą keliamas esminis reikalavimas – per apskaitinį laikotarpį negali būti viršyta darbuotojo darbo sutartyje sulygta vidutinė darbo laiko trukmė. Žinotina, kad apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai (išskyrus sezoninius darbus, kuriuos dirbant apskaitinio laikotarpio trukmė neturi viršyti vienerių metų, ir ekonominės veiklos sričių įmones, kurių darbo ir poilsio ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė).
Įvedus suminę darbo laiko apskaitą, pagrindinis dokumentas, nustatantis darbuotojo darbo dienos trukmė bei darbo laiko režimą – darbo grafikas, kurį tvirtina įmonės vadovas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnis skelbia: